1. Stiklakūnė
Šis skystis palaiko akies obuolio sferinę formą, taip pat padeda palaikyti tinklainę. Nepaisant to, kad akies obuolys yra baltos spalvos, jis daugiausiai sudarytas iš vandens (99 %).

2. Ciliarinis kūnas
Ciliarinis kūnas sudarytas iš dviejų dalių — ciliarinis raiščiai ir ciliariniai raumenys. Pastarieji priverčia lęšį keisti formą. Kai akis fokusuojama į tolimą objektą, raumenys atsipalaiduoja, priversdami išsitempti lęšį. Kai fokusuojama į artimą objektą, raumenys susitraukia ir lęšis susispaudžia. Ciliarinis kūnas taip pat išskiria specialų skystį į priekinę akies kamerą.

3. Lęšiukas
Lęšiukas atsako už šviesos refrakciją. Laikomas vietoje raiščiais, kurie prisijungia prie ciliarinio kūno. Lęšiukas taip pat gali keisti formą tam, kad sufokusuotų į objektus skirtingai nutolę — refleksas vadinamas prisitaikymu. Lęšiukas atlieka šį veiksmą apie 100 000 kartų per dieną.

4. Ragena
Nors ji siekia vos pusę milimetro storio, ragena atsako už septyniasdešimt procentų akies fokusavimo funkcijų. Tai yra svarbiausias refraktorinio proceso sluoksnis ir kartu su lęšiu formuoja skaidrų paveiksliuką tinklainės galinėje dalyje.

5. Junginė
Junginė yra tiesiog plona, permatoma membrana, dengianti rageną, bet jos funkcija yra gyvybiškai svarbi – ji apsaugo akį nuo išorinių apgadinimų. Iš tiesų tai yra vienas iš žmogaus akies apsauginių mechanizmų. Kiti yra: orbita, akių vokai, ir, gana įdomu, antakiai, kurių funkcija yra neleisti prakaitui patekti į akis. Ašaros, kurios nuolat valo akies paviršių, tai pat pašalina dulkes bei purvą bei naikina bakterijas.

6. Priekinės kameros skystis
Vandeningas skystis priekinėje akies kameroje daugiausiai gaminamas ciliarinio kūno.

7. Rainelė
Rainelė – tai plona diafragma už ragenos. Rainėlėje yra vyzdys, kuris išsiplečia ir susitraukia reguliuodamas šviesą, pasiekiančią tinklainę.

8. Gyslainė
Gyslainė yra už tinklaines ir akies priekinėje kameroje sudaro ciliarinį kūną. Kadangi gyslainę sudaro daugybė kraujagyslių, ji tiekia maitinimą ir deguonį akiai, tai pat pašalina atliekas.
Be to, gyslainės ląstelėse yra daug pigmento, vadinamo melaninu. Tai yra tas pigmentas, kuris pašalina vidinį atšvaitą akyje, apsaugodamas nuo neryškaus paveikslo.

9. Tinklainė
Tinklainės galinė dalis yra sudaryta iš gilaus jautrių ląstelių sluoksnio. Čia ir yra vaizduojamas matomas paveiksliukas. Pereferinės ląstelės yra atsakingos už naktinį regėjimą, o centrinės „kūginės“ ląstelės atsako už regėjimą dieną. Be to, centrinių „kūginių“ tinklainės ląstelių dėka mes matome spalvas bei ryškumą.
Taip pat tinklainės paviršiuje yra ganglioninių ląstelių sluoksnis. Taip pat šitos ląstelės sujungia nervų gysleles su optiniu nervu.

10. Sklera
Trumpai tariant, tai yra akies baltumas. Prie skleros yra pritvirtintos šeši išoriniai raumenys, kurie leidžia mums žiūrėti į šonus. Akies prekyje sklera suformuoja rageną.

11. Optinis nervas
Optinis nervas atsako už informacijos, apie matomą paveikslą, transportavimą iki smegenų. Jis pats nejautrus šviesai ir, kaip pasekmė, optinio nervo galvutė (kitaip vadinama Optiniu Disku) sudaro akiplotyje normalų „aklą tašką“.

12. Makula („geltonoji dėmė“)
Ši tinklainės vieta yra atsakinga už centrinio regėjimo aštrumą ir spalvų atpažinimą. Pavyzdžiui, kai mes skaitome, žodis, į kurį mes fokusuojame, yra vaizduojamas makuloje.

1 – duomenys paimti iš www.sightsavers.org